Gundės paveikslas

Igno Šeiniaus psichologiniame romane „Kuprelis“ pasakojama vienišo malūnininko vardu Olesis nelaiminga meilės istorija. Pagrindinis veikėjas, dar vadinamas Kupreliu, dalinasi savo išgyvenimais su jaunuoliu – Ignasėliu. Kaip ir įprasta impresionistiniuose literatūros kūriniuose, lyrinis subjektas pasinėręs į apmąstymus, jo jausmai labai priklauso nuo kintančios situacijos ir pasakojama intymiu stiliumi, taigi galima įžvelgti tikrąsias emocijas. Kuprelio pasakojime didžiąją dalį užima Gundės paveikslas, taigi nesunkiai galime susikurti jos portretą ir įsivaizduoti galimą merginos charakterį.

 

Pirmiausia Gundę matome Olesio akimis. Jau nuo pat ją apibūdinančių pirmųjų sakinių galime įžvelgti jaunuolės grožį ir patrauklumą. Akivaizdu, Kurpelis negali nuo jos atplėšti akių: „Aš noriu žiūrėti į ją, jos atvirą grakštų veidą, gujas gilias akis kuo ilgiausiai“. Net jos nepažinodamas, jaunas vaikinas visiškai pameta galvą: „Eidavau namon, tikėdamasis ją kitą kartą kuomet pamatyti. Bet drauge slėgė baimė, kad niekuomet daugiau nepamatysiu“. Gundės išvaizda apibūdinama taip pat nepriekaištingai: Kuprelis pasakoja, kad ji „labai dailiai išaugusi“, „gražiai apsirėdžiusi“, jos galvą gaubia „dideli, tankūs, tamsiai geltoni plaukai“. Kuprelis supranta, kad mergina savimi pasitikinti: „įeidavo ji bažnyčion guviai, bet drauge laisvai ir gracingai“, o dėl šio bruožo ji susilaukia daug dėmesio: „į ją dešimtys berniokų akių žiūri“. Pagrindinis herojus taip įsimylėjęs merginą, kad ją net sapnuoja kiekvieną naktį, o jei ne, tai visą dieną vaikšto apniukęs, nežino net kokio darbo imtis – viskas krenta iš rankų. Olesis yra taip apakintas Gundės, jog net nemato kai ji jį išduoda su senąja meile. Kaskart jis tampa aklas ir tiki kiekvienu jos ištartu žodžiu: „Ne! Aš jo nemyliu./ Nemyli?! – nudžiugo Kuprelis./ Gundė nieko daugiau neatsakė“. Analizuojant knygą ryškėja faktas, kad Kuprelis besąlygiškai idealizuoja Kunigundą ir dažnai užsimerkia, jei realybė nesutampa su jo susikurtomis svajonėmis.

 

Gundę galime matyti ir visuomenės bei tėvų akimis. Aplinkiniai žmonės mato merginą kaip aukštą statusą turinčią asmenybę. Jie džiaugiasi kai ši susiranda sau tinkamą vaikiną – lenką Staševskį: „Žmonės apie juos tankiu ratu apstoję. Domiai klausosi, užsienietį nuo galvos lig kojų žiūrinėja“. Visuomenė tikisi iš Gundės kažko daugiau nei likti paprasta kaimiete. Galbūt dėl šios priežasties jie taip ir pasmerkia ją, kai sužino apie šiltus jausmus Kupreliui. Žmonės taip nekenčia Olesio, kad net kaltina jį užstačius merginai vaiką. Manau būtų teisinga teigti, jog kaimo visuomenė laiko Gundę žymiai geresne nei Kuprelis, nesvarbu vargonininkas jis ar ne, išsilavinęs jis žmogus ar ne. Tokios pat nuomonės yra ir merginos tėvai. Jie labai ekstremaliai nusiteikę prieš Gundės draugystę su kuprotuoju vaikinu. Motina prieina iki tokių kraštutinumų, kad net suspardo savo dukterį: „Užmušti ją, užmušti! – vėl šoko mama į Gundę su kumštimis, bet tėvas ją atstūmė“. „Kuprelyje“ Ignas Šeinius atskleidžia seniai visuomenėje nusistovėjusias normas, kad išsilavinusi, daili mergina neturi teisės pamilti už save išvaizda prastesnio ar mažas pajamas gaunančio vaikino.

 

Galiausiai Gundę matome mes – skaitytojai. Analizuodami Gundės paveikslą suvokiame kad mergina yra galbūt kiek savanaudė ir galvoja tik apie savo vienos laimę. Ji pažada Kupreliui, kad kartu pabėgs iš neteisingai juos smerkiančios visuomenės, tačiau ji pasirenka individualų kelia sutartu laiko neateina susitikti su Olesiu. Ne gana to, ji veda Staševskį ir lieka su juo gyventi Lenkijoje. Žinoma nėra blogai pasirinkti tai, kad tau arčiau širdies, tačiau nėra teisinga žadėti kuprotam žmogui laimingą gyvenimą kartu, o paskui net nepasirodyti. Galima teigti, kad mergina smarkiai yra įtakojama tėvų nuomonės ir jie jai tiesiog neleidžia tekėti už Kuprelio. Tačiau reikia prisiminti šį faktą, kad net po to, kai tėvai jai akivaizdžiai draudžia susitikinėti su Olesiu, ji vis tiek paslapčia bėga iš namų ir stato Kuprelio svajonių pasaulyje tvirtą ir nesugriaunamą pilį, jei galima taip išsireikšti. Būtent mes – skaitytojai kritiškai matome Gundės paveikslą ir suprantame, kad nėra ji tokia ideali, kaip Kuprelis ją įsivaizduoja.

 

Taigi, skaitant Igno Šeiniaus romaną suvokiame, kad egzistuoja trys Gundės. Kiekviena pusė susikuria šią merginą taip, kai nori. Kuprelis mato joje nenuginčijamą gėrį ir grožį, pasąmonėje paslėpdamas visas ydas. Visuomenė įsivaizduoja, kad Gundė yra žymiai pranašesnė už Olesį ir nesuvokia, kodėl ji su juo gaišta savo brangų laiką. Ogi mes suprantame Gundę kaip suvedžiotoją, melagę ir viliokę, kuri negalvoja daugiau apie nieką kitą tik apie save.

 

Please reload

Copyright © 2014 - 2019  |    All rights reserved